Privatus gyvulėlių gyvenimas

Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Navakas – šiandien vienas žinomiausių Lietuvos rašytojų. Pirmasis jo romanas „Vyno kopija“ pasirodė 2016 m., o šiemet jis pristato jau antrąjį plačios apimties kūrinį „Privatus gyvulėlių gyvenimas“. Šioje knygoje taip pat atsiskleis geriausi rašytojo kūrybos bruožai – stiliaus grakštumas ir elegancija, intelektualus humoras ir subtili ironija. Rašytojas knygą pristato išskirdamas septynis punktus – tai tarsi instrukcija skaitytojui. "Septyni punktai apie knygą „Privatus gyvulėlių gyvenimas“: 1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau. 2. Palyginti su romanu „Vyno kopija“, ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės. 3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų. 4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro. 5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – nepirkite šitos knygos. 6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams. 7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias." Kęstutis Navakas Kęstutis Navakas yra prasitaręs, kad žmogaus polinkis dėlioti viską į tam tikras lentynėles riboja fantaziją. Todėl siekdamas, kad vaizduotės neužgožtų griežtas racionalumas, jis savo romanuose mėto pėdas, vedžioja skaitytoją vingriais labirintais tarp kodų, klodų ir simbolių. Jis teigia, kad romanas negali gimti be kančios – jam reikia įsipareigoti, nes eilėraštis gimsta iškart, esė per dieną, o romanas gali atsirasti ir po keletos metų. Anot Giedros Radvilavičiūtės, parašęs „Vyno kopiją“ Kęstutis Navakas lietuvių skaitytojams galėjo pristatyti knygą, „kurioje nebūtų sociumo, charakterių evoliucijos, siužetas būtų nušautas, ir skaitymo malonumo svaigulys būtų nepaaiškinamas įprastos prozos dėmenimis.“ Panašūs lūkesčiai skaitytojams kils ir atsivertus knygą „Privatus gyvulėlių gyvenimas“.